Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame viskas matuojama reakcijomis ir paspaudimais, interjeras vis dažniau tampa vaizdu,
o ne patirtimi. Erdvės kuriamos taip, kad būtų fotografuojamos, o ne gyvenamos. Tačiau kuo daugiau ryškių sprendimų
mus supa, tuo labiau ima aiškėti paradoksas – tikroji kokybė dažnai lieka tyli.
Pastebimumas nėra kokybės kriterijus
Savaime suprantama, kad interjero dizainas dažniausiai vertinamas pagal tai, kaip jis atrodo nuotraukose – ar yra pakankamai ryškus, ar išsiskiria socialiniuose tinkluose, ar turi taip trokštamą “wow” efektą. Tačiau tarp pastebimumo ir kokybės lygybės ženklo deja nėra. Interjero vertė vis dėlto slypi ne efektinguose sprendimuose, o pojūtyje, kuris užplūsta įžengus į tam tikrą erdvę.
Pastebimas interjeras dažniausiai kuria trumpalaikį įspūdį. Ryškūs akcentai, kontrastingos spalvos, akivaizdūs vizualiniai herojai – visa tai puikiai veikia ekrane, bet ne visada pasiteisina gyvenime. Tokie sprendimai itin greitai patraukia dėmesį, bet taip pat greitai pradeda varginti. Erdvė tampa reikalaujanti – ji nuolat prašo žiūrėti, vertinti, reaguoti. Geras interjeras, priešingai, neskuba būti pastebėtas. Jis nepretenduoja į pagrindinį vaidmenį. Jis kuria foną gyvenimui, o ne sceną demonstracijai.
Ramybė – prabangos forma
Šiandien gyvename nuolatinio informacinio, vizualinio ir emocinio triukšmo aplinkoje. Todėl ramybė tampa viena vertingiausių būsenų, o kartu ir viena subtiliausių prabangos formų interjero dizaino kūryboje. Ramus interjeras neapkrauna, leidžia akims ir mintims ilsėtis, nesivaržo su žmogumi dėl dėmesio. Nepavadinčiau to minimalizmu vardan minimalizmo. Tai sąmoningas sprendimas kurti erdvę, kurioje gera būti ilgai. Kurioje norisi pradėti rytą ir ramiai užbaigti vakarą.
Vienas svarbiausių ramybės kūrimo principų interjere – atsisakymas. Ne kiekviena siena turi kalbėti ir ne kiekvienas baldas turi būti išskirtinis. Atsisakius nereikalingų sprendimų kuriama subalansuota erdvė, joje atsiranda aiškumas, sustiprėja medžiagų, proporcijų ir šviesos dialogas. Būtent todėl ramus interjeras gražiai sensta, nepraranda vertės pasikeitus interjero tendencijoms ir nereikalauja nuolatinio atnaujinimo.
Interjero dizainas apie jausmą
Aukšto lygio interjero dizainas nėra pareiškimas apie skonį ar statusą. Jis nesistengia patikti visiems, nekuria įspūdžio vien dėl įspūdžio. Geras interjeras yra intuityvus, prisitaikantis prie gyvenimo ritmo, prie kasdienybės netobulumo, prie asmeninių įpročių.
Galbūt brandus interjeras dažniau lieka nepastebėtas platesniame kontekste, tačiau jis išlieka. Ilgiau nei tendencijos, ilgiau nei mados, ilgiau nei trumpalaikis “wow”. Ir būtent čia slypi tikroji kokybė – ne matomume, o patirtyje. Ne įspūdyje, o būsenoje. Ne nuotraukoje, o gyvenime.